Štai, labai įdomus straipsniukas vieno mūsų fakulteto ketvirtakursio

Stojimas į universitetą yra vienas rimčiausių žingsnių gyvenime, o gauta specialybė greičiausiai paliks gilų įspaudą tavo asmenybėje. Retas kuris nuo vaikystės žino, kuo nori būti; juo labiau, kad tos svajonės dažnai pasirodo neįgyvendinamos.

Neįtikėtina, tačiau didelė dalis studentų supranta, ko nori, tik tada, kai jau studijuoja; kartais atsitinka ir taip, kad specialybė visiškai neatitinka jų lūkesčių ir vizijų. Todėl šio teksto autorius pasišovė pasidalinti keletu praktinių patarimų, kaip apsispręsti.

Visų pirma, koks skirtumas kur, svarbiausia yra stoti ten, kur nori tu, o ne tėvai, seneliai, pusbroliai ar dėdienės; savo gyvenimo kelią kloji tu, ir jeigu jie tikrai nori gero, tavo pasirinkimą supras ir nesikiš. Rekomenduotina stoti ten, kur ką nors moki ir supranti, nes jeigu stosi į orlaivių pilotavimą, nežinodamas, kur yra lėktuvo priekis, gali baigtis liūdnai. Taip pat patariama stoti kur nors, kur galėtum realizuoti ir teisinga linkme pakreipti savo interesus ir pomėgius, pavyzdžiui, šio teksto autorių visąlaik domino vertimas ir jam sekėsi anglų kalba, todėl kai sužinojo, kad anglų egzaminą išlaikė geriausiai iš visų, nusprendė, kad protingiausia būtų stoti į anglų filologiją; savo sprendimo jis nėkart nepasigailėjo.

O jei nenori, gali nestoti visai (tėvai mėgsta tokią galimybę praleisti negirdomis) - pardavinėk čeburekus Palangoj arba nešiok picas kavinėj, užsidirbk pinigų, persilaikyk egzaminus (labai vertingas dalykas) ir tada persvarstyk stojimų sąrašą iš naujo; ir ignoruok tuos, kurie sakys, kad iššvaistei laiką veltui – geriau pritrenk juos smegenų chirurgo diplomu po šešerių metų. O jei visgi įstosi, nebijok mesti to reikalo kol nevėlu – blogiau bus tik suprasti, kad jau dvejus metus mokais tai, kas visai nekelia susidomėjimo, o mesti studijas jau kaip ir ne prestižas. Visada yra galimybė perstoti, jeigu metų viduryje supranti, kad nori būti aktorius, o ne mechatronikos specialistas. Nekreipk dėmesio į politikus, kurie trūks plyš nori tave išlaikyti Lietuvoje – jie nieko nesupranta, ir stok į užsienį, jei manai, kad Lietuvoje negali savęs realizuoti; ką išmoksi ten, galėsi puikiai pritaikyti praktikoje grįžęs į tėvynę.

Galiausiai, tiesiog liaukis paisyti kitų ir įsiklausyk į save: išgirsk, ko nori, ir pasiraitok rankoves, nes, kad ir ką pasirinksi, dirbti teks daug ir ilgai. O dirbti studentams sunku – vien tai, kad tekstą autorius rašė per naktį, įrodo, kad „studentavimas“ dar gyvas.

Gediminas Auškalnis

VU KHF, Anglų filologija IV k. studentas

Sveiki

Esame Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinio Fakulteto audiovizualinio vertimo specialybės pirmojo kurso studentės. Ši specialybė yra visiškai nauja, mes esame pirmieji 36(berods) žmogeliai, kurie ją studijuoja. (beveik kaip bandomieji triušiukai) Tačiau taip, žinoma, nesijaučiame. Dauguma retkarčiais prasitaria apie apie blynus- prisvilusius arba ne. Bet, regis, kol kas sudaryta programa pateisina visų, tiek mūsų, tiek dėstytojų lūkesčius. Specialiai mums fakultete buvo įrengta (galiu pasigirti) moderniausia vertimo laboratorija Lietuvoje, kurioje mes mokomės dirbti su įvairiomis programomis.

Kas yra vertimas

Kas yra vertimas?

Vertimas tai yra rašytinio teksto prasmės perteikimas iš vienos kalbos į kitą. Vertimus galima suskirstyti i dvi grupes, tai rašytiniai ir žodiniai vertimai. Į vertimo procesą yra įtraukiamas kontekstas, dviejų kalbų rašybos ir skyrybos taisyklės, kalbiniai išsireiškimai ir idiomos. Vertimas – tai labai sudėtingas procesas, kuriam reikia daug žinių, laiko, atkaklumo ir, žinoma, patirties. Būtina ne tik nepriekaištingai mokėti savo gimtąją

kalbą, domėtis jos naujovėmis, bet ir labai gerai mokėti užsienio kalbą, išmanyti tos šalies kultūrą ir papročius. Galbūt todėl vertėjo profesija priskiriama prie pačių sudėtingiausių profesijų.

Dažnai klaidingai manoma, kad egzistuoja tik paprastas mechaninis pažodinis vertimas tarp bet kurių dviejų kalbų. Tačiau pažodinio vertimo procesas neapima nei teisingos gramatikos naudojimo, nei reikiamos prasmės perdavimo, o ką jau kalbėti apie kalbinius ypatumus ir savitumus.

Egzistuoja ir kita klaidinga nuomonė apie vertimus, kad šis procesas yra kaip tikslusis mokslas, kur kiekvienas verčiamo teksto žodis tiksliai atitinka išverstojo teksto žodžius. Tačiau tai ne tiesa. Visų žodžių bei išsireiškimų lygiai tokių pačių atitikmenų kitomis kalbomis nėra. Būtent todėl vertimas yra kūrybinis procesas, stengiantis perteikti lygiai tokią pačią teksto prasmę kita kalba, naudojant kalbos į kurią yra verčiama gramatines taisykles, išsireiškimus bei ypatumus.

Vis labiau tobulėjant įvairioms technologijoms, naujovės neaplenkia ir vertimų rinkos. Taigi egzistuoja ir labai populiarus trečiais mitas, kad vertimo programos, kaip pvz.: google vertėjas, tuoj pakeis žmogaus vertimus. Kompiuterinės vertimo programos gali padėti bent šiek tiek suprasti verčiamo teksto esmę, tačiau tikslios prasmės jos perteikti negali dėl jau ankščiau paminėtų priežasčių. Kompiuterinės vertimo programos naudoja pažodinį vertimą, o kiekvienas verčiamos kalbos žodis neturi tikslaus atitikmens kita kalba. Neminint jau to, kad daugelyje pasaulio kalbų vienas žodis turi daugiau nei vieną reikšmę, o kompiuterinės programos parenka pirmą pasitaikiusią verčiamo žodžio reikšmę kita kalba.